Rėmėjai

UAB Mantinga logo

SVIESAlogo melynas
logo

Mūsų draugai

suduvos gidas 
SKF

kulturos centras 

kalvarijos logo

mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien804
mod_vvisit_counterVakar831
mod_vvisit_counterŠią savaitę5426
mod_vvisit_counterŠį mėnesį16888
mod_vvisit_counterViso875955



Kalvarijoje iškils paminklas knygnešiams PDF Spausdinti El. paštas
Penktadienis, 2013-09-06 18:00

IMG 1902Rugsėjo 6 d. Kalvarijoje įleista kapsulė į pamatą, ant kurio bus
pastatytas paminklas šio krašto knygnešiams. Kaip sakė šios
idėjos iniciatorė, labdaros ir paramos fondo „Sūduvos ateitis"
direktorė Birutė Kažemėkaitė, tai Kalvarijos krašto žmonių
padėka Lietuvos šviesuoliams, knygnešiams, spaudos darbuotojams ir visiems, išsaugojusiems lietuvišką žodį.
Kalvarijos savivaldybės administracijos sprendimu priešais
Kalvarijos gimnaziją bus įkurtas Knygnešių skverelis,
kuriame ir stovės paminklas.

IMG 1894„Numalšinusi 1863-1864 metų sukilimą, Rusijos imperijos
vyriausybė valstybiniu mastu ir valstybinėmis priemonėmis ėmėsi
naikinti lietuvių kalbą, asimiliacijos ir nutautinimo tikslais XIX
a. septintajame dešimtmetyje uždraudė lietuviškas mokyklas ir
spaudą. Buvo leista spausdinti lietuviškus leidinius tik tomis
raidėmis, kokiomis rašė pats Rusijos imperatorius, - savo
pranešime gausiai susirinkusiems moksleiviams ir kalvarijiečiams
sakė Jungėnų pagrindinės mokyklos mokytoja Vilija Savčenkienė.
- Taip atsirado knygnešystė – XIX
a. Lietuvos
istorijos fenomenas, kurį 2004
m. UNESCO
įvertino kaip unikalų ir pasaulyje neturintį atitikmenų. Manoma,
kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos
spaudos išėjo 2000 knygnešių. Per visą spaudos draudimą
Mažojoje Lietuvoje buvo išleista apie 2 tūkst. pavadinimų
leidinių per 5 mln. egzempliorių tiražu, kurie knygnešių pagalba
turėjo pasiekti Lietuvą. Apie 380 tūkst. egzempliorių konfiskavo
žandarai ir policija imperijos pasienyje ir Lietuvoje ir, kaip
reikalavo nurodymai, sunaikino bei sudegino. To meto Lietuvoje
dešimties tūkstančių egzempliorių biblioteka jau buvo didelė,
taigi, Rusijos valdžia sunaikino apie 40 tūkst. lietuviškų
bibliotekų. Sunaikino ir jau niekada mums už tai neatlygins. Tai
buvo mūsų kultūros žlugdymas. Pirmiausia reikėtų pabrėžti,
kad iš žmonių buvo atimta ne tik knyga, bet buvo atimtas mokslas,
žmonijos sukauptas šviestis, lavintis. Buvo atimta galimybė
pasiekti tai, ką Lietuvos žemės ūkis galėjo pasiekti panaikinus
baudžiavą. Dėl viso kalta Rusijos imperija, draudusi mokytis ne
vien gimtosios kalbos, bet ir žemės ūkio, namų apyvokos, namų
kultūros, demokratijos dalykų. Tai atsiliepė ilgam. Sugautus
ir nuteistus knygnešius dažniausiai tremdavo į Sibirą,
sodindavo į kalėjimą nuo 1 iki 5 metų laikotarpiui. Per visą
spaudos draudimo laikotarpį į Sibirą ar kitas vietas apytikriai
buvo ištremti 157 knygnešiai, areštu ir kalėjimu buvo nubausti
903 pasipriešinimo dalyviai. Kaip jau aišku iš istorinių šaltinių
– nemaža dalis jų buvo kalinami tuo metu Kalvarijoje buvusiame
kalėjime".

B. Kažemėkaitė pristatė fondo
idėją pagerbti šio krašto knygnešius ir nusilenkti
visiems, kurie politiniais sumetimais buvo kalinami šio krašto
kalėjime. Carinė
Rusija XIX
a. antroje pusėje Kalvarijoje,
kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, buvo pastačiusi kalėjimą,
kuriame buvo kalinami 1863
m. sukilimo dalyviai, vėliau knygnešiai,
spaudos darbuotojai: Juozas
Kancleris, Jonas Luobikis, Juozas
Kalvaitis, Pranas
Lingys, Andrius ir
Pranas
Matulaičiai, Lietuvos Prezidentas Kazys
Grinius su žmona ir kiti Sūduvos krašto žmonės. Deja, ta vieta,
kur stovėjo Kalvarijos kalėjimas, užstatyta gyvenamaisiais namais,
todėl fondo direktorė pasidžiaugė savivaldybės mero siūlymu
paminklą pastatyti prie gatvės, kuria vaikai kasdien eina į
gimnaziją.

Kaip patvirtino
meras Valdas Aleknavičius, šiemet jau pradėti Knygnešių
skverelio tvarkymo ir planavimo darbai, o kitais metais pavasarinės
talkos metu moksleiviai galės pasodinti atminimo medelius, paminklas
taps ne tik moksleivių, bet ir turistų lankomu objektu.

IMG 1885Knygnešių atminties įamžinimo renginiai prasidėjo dar vasaros
pradžioje, kai labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis"
kartu su pilietiškumo ugdymo projektu „Kuriame
Respubliką: visuomenės
pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas"
organizavo žygį „Knygnešių takais". Šio žygio
dalyvis, Jungėnų pagrindinės mokyklos moksleivis Mantas Juška
prisiminė žygio akimirkas:

„Tris dienas beveik 40 vaikų su vadovais iš Jungėnų ir Punsko
Dariaus ir Girėno pagrindinių mokyklų bei Kalvarijos gimnazijos
žygiavome knygnešių takais. Žygį pradėjome Lietuvos patriarcho
Jono Basanavičiaus gimtinėje edukacine programa „Daraktorių
mokykla", kur galėjome pajusti to laiko dvasią ir suprasti
daraktorių bei knygnešių reikšmę lietuvių kalbos ir tautiškumo
išsaugojimui. Po to visi žygiavome keliais, kuriuos prieš daugiau
nei šimtą metų išvaikščiojo Sūduvos krašto knygnešiai. Žygio
dalyviai kiekvienas parnešėme po lauko akmenį į būsimojo
paminklo pamatą."

IMG 1927Ateities kartoms į kapsulės vidų buvo įdėti pergamentai su visų žygyje dalyvavusių moksleivių parašais bei paminklo statymo organizatorių Labdaros ir paramos fondo „Sūduvos ateitis" direktorės Birutės Kažemėkaitės, Kalvarijos savivaldybės mero Valdo Aleknavičiaus ir pagrindinio mecenato – UAB „Juodeliai" generalinio direktoriaus Juozupo Zimnicko parašais.

Renginį organizavo ir vedė Kalvarijos gimnazistai, dainomis apie
knygnešius programą papildė Kalvarijos
tremtinių dainų choras.

Virginija Samuolienė Autorės nuotr.: renginio akimirkos;

Atnaujinta Ketvirtadienis, 2014-05-08 08:39